Vitražai atsirado senovės Egipte, buvo kuriami senovės Romoje. Karolingų renesanso (VIII–IX a.), romanikos (X–XII a.) vitražų išliko Prancūzijoje, Vokietijoje.
Suklestėjo gotikos laikotarpiu, romaninių bažnyčių sienas pakeitus karkasinėmis konstrukcijomis su dideliais langais. XVII–XVIII a. vitražas sumenko.
XIX a. vitražo tradicijas atgaivino neogotika. XIX–XX a. viduryje vitražo raidą skatino art nouveau, art deco kryptys. XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje meninio stiklo kūrėjai sujungė vitražo ir meninio stiklo idėjas bei technologijas (dideli spalvoto stiklo lakštai lydomi į vientisą kompoziciją, stiklas pučiamas, liejamas, raižomas, ėsdinamas rūgštimis, klijuojamas, laminuojamas; naudojami įvairūs optiniai stiklai).…
